Tavo sparnai kvepia ramybe ir pakalnutėm, tavo vėjas kužda nuojautas.
Kylam aukštyn virš voratinklinių debesų, sukamės ir krykštaujam, neriam į mano gelmę, į mano paslaptis, spoksom per kriauklių kaleidoskopą ir, kai lieka tik vienas oro gurkšnis, išneriam į žiedlapių dangų. Lelijos, meldai, pavėsis, godus alsavimas, toks begalinis gerumas, kad tik suspėt, kad tik viską išskanaut… Kas ten? Ar dar turi ko nors širdies kišenėj? Manoji pilna, ji – bedugnė.
Mano Angele sarge, mes pamišę svaičiotojai, paslaptingi suokalbininkai, seni išminčiai, naivūs it kūdikiai, keistom šypsenom, sėdim suglaudę nugaras ant slenksčio tarp „žinau“ ir „klystu“. Jokių „jeigu“ tik „kada“.

Ilgai man brendo tokia mintis ir nusprendžiau savo “bloge” rašyti apie malonumus, kuriuos patyriau. Bala nematė, kaip kas juos vadintų, bet aš juos vadinu malonumais. Pastaruoju metu visiems linkiu malonumų arba malonių netikėtumų, nes suprantu, kad tai yra pagrindinis mane džiuginantis dalykas ir variklis.
Kiekvienoje dienoje ieškau „razinkų“ - dalykų, kurie nusėda manyje ir tampa dalis to, kuo aš esu ir jų dėka mano “aš” plečiasi, keičiasi, kunkuliuoja ir nenustygsta:) Apie jas ir rašysiu.
Taigi, pradžia bus šiandien ir šiandien patirtas malonumas
Ryte, kaip paprastai kai galiu įjungti radiją, klausiausi M1 ryto šou. Stiprokai vėluodama į darbą išgirdau kaip Aistis su Mindaugu paragino skambinti jiems ir papasakoti savo įsimintiniausią vaidmenį. Ir staiga besiaudama batus aš prisiminiau dramos būrelį, visus vaidmenukus ir GRYBĄ - labai juokingą vaidmenį ne kiek dėl rolės, kiek dėl aprangos. Mūsų vadovė, stokodama rekvizito ir kostiumų, bet nestokodama išmonės, sukonstravo mums kepures iš mažų pripučiamų rusvų baseinukų. Kaip dabar pamenu tą vaizdelį:)) Na, galvoju, paskambinsiu aš į M1 (jau įsivaizdavau, kad mano vadai klausosi M1, išgirsta mane, supranta, kad aš ne darbe, atleidžia mane iš darbo ir aš, viską metusi, važiuoju į kurią nors ispanakalbę šalį laimės ieškoti, gal net ir grybo vaidinti - fantazija aš nesiskundžiu;)). Prisiskambinau, pakrizenom, žaisminga nuotaika visai dienai užprogramuota:)) Einu link mašiniuko, krapštau šerkšną nuo langų ir galvoju, ne, tai tikriausiai ne veltui čia viskas, turėtų sekti kažkokios smagios pasekmės. Ir kaipgi! Po kelių minučių gaunu žinutę iš savo buvusios bendramokslės, su kuria prieš gražų metų skaičių aiškinomės aibių sankirtas naudodamosi dangteliais nuo uogienės. Žinutėje ji rašo, kad labai pralinksmino istorija apie grybuką. Heh Viskas ne veltui! Bus proga atnaujinti labai gražius santykius Prisiminiau mano mylimuko Emiro Kusturicos filmą „Morčius“, tą sceną, kur senas čigonas žiūri „Casablanca“ ir kartu su filmo herojumi taria frazę: -„Louis, I think this is the beginning of a beautiful friendship“, kurią galėčiau perfrazuoti „I think it is renewal of a beutiful friendship“.

P.S. Taip, taip, tamsta mokytoja(u), aš vis dar rašau sudėtiniais prijungiamaisiais sakiniais ir nemoku dėti kablelių :)))))

Mano blogas baisiai padrikas:) Jame tik kelionės ir poezija O gal aš iš to ir susidedu? Hehe … Tai va, dabar į Škotiją. Jei 45 - baba jadogdka opiat’, tai 35 - usnis į kiltuotą pastugalį :))

Snaudžiu milžino rieškučiose
Mažas grūdas ramybės kokone
Didelės šviesios akys sapno kisieliuje
Nieko nebestebi, ilsisi
Kardai ir kalavijai nedera moteriai
Nusikaldinsiu stygą
Dar pasiūbuok
Pabudusi padėsiu tau nuversti kalnus
Atsisėdusi ant peties, grodama styga ir plunksnom
Kinkuodama kojomis į taktą
Tak tak tak tak ta… mmm…

Savo, ko gero, vienintelio skaitovo dziobos prašymu rašau :))
Rašysiu viską kas papuola, taigi. Mano aktualijos. Visų pirma pareiškiu - gyvenimas yra nuostabus! Gyvenu ir mėgaujuosi, jaučiuosi taip, tarsi kasdien dalinčiausi paslaptimi visų pirma pati su savimi Kaupiu sekundes (net ne dienas, ne valandas ir ne minutes) nes visa tai kas mane supa ir man atsitinka yra neįkainojama. Kažkada Jovita iš PinkCi’čio klausė, ar jaučiamės laimės kūdikiais. Ogi taip taip taip, jaučiuosi:) Ir ne bet kokiu, o ypatingu laimės kūdikiu. Aš juk pati ir esu laimė. Nepastebėjot? Manau, kad matėt Ką gi aš veikiu? - Mėgaujuosi Galvoju ir kuriu Kaupiu, renku, kolekcionuoju Šią savaitę buvau parodose, apžiūrėjau portugalų juvelyrų darbus ir senobines Viktorijos laikų senienukes Gėris “prisifotografavau” visko daug ir sudėjau į galvą, būtinai kada nors visa tai man iškils netikėta forma. Daug skaičiau apie juvelyriką, net seilė tįso Priplėšiau iš žurnalų užkabinusių ornamentų beigi minčių, įpusėjau antrą idėjų užrašų knygelę ir t.t.. Namai pilni akmenų, vielos, karoliukų ir kitokių burtų, knygų, žodynų, metalo pjūkliukų, replių, detalių, žvakių ir paslapties Dvi savaites nebuvau pas savo meistriuką, bet namų darbus padariau Rezultatas - 20 su virš grandinėlės narelių ir nugnybtas kairės rankos smilius, bet tai ne bėda Ką jau dariau pameistriaudama? - valcavau sidabrą, dariau vielą, padėjau daryt žiedą, sutaisiau apyrankę, daug brūžinau su dildėmis ir švitriniu, pjausčiau monetas ir ne tik, kalinėjau, bėgiojau cigarečių meistrui (pameistriai taip daro).. gal šį savaitgalį mokins lydyti.. ufff… smaguma. Dangus pats tas kelionei… Vėl klausysiuosi senų kompaktų, kuriuos sumetu ant keleivio sėdynės ir traukiu aklai - klausau kas pakliūva, o pakliūva geri pakliuvimai Taip, nebeateina man eilės, jei to laukėt, bet ateis
P.S. Ar tik man skanus tas vakarėjančio dangaus mėlis?

Juvelyrikos alchemija prasideda.. mmmmmmmmrrrrrrmmmmm

Kai namo sugrįžta iliuzija
Nutampytais skvernais, apkramtyta
Ji išklauso ką nuojauta bliuznija
Ir paleidžia į nerimą plytą

Sveiki, mieli mylimi! Žinau, kad neskaitot - bet vis tiek rašau :)) Skrendu Meksikon, grįšiu gegužės 11′ą. Grįšiu pasikrovusi baterijas ir apsvaigusi nuo įspūdžių, kaip ufikas (neabejoju). Jei netyčia kas - žinokit, kad bais myliu Jus. Norėjau pridėti bais mylimų sąrašą, bet jis bais ilgas. Stiopriai apkabinu ir šypsausi savo kreiva šypsena

Abeto (čia taip Eglė ispaniškai)

Jis…
Apkabina mane per liemenį - virpu
Kužda pažadus - tikiu
Spokso didelėm žalzganom akim – myliu
Dėlioja žvaigždžių pasiansą – žaidžiu
Pasodina ant palangės – nebijau
Piešia mėlynių spalvos dangų – skanauju
Dovanoja pilnatį – glostau
Kvepia rasa, lietumi, mėtom ir nuojautom – uodžiu
Teka manimi ir many gyvena – jaučiu
…. Mano pavasaris

Kas įvyko?
Įskilo akmuo.
Koks akmuo?
Pagrindinis, kertinis.
Bet juk buvo?
Taip, buvo tikrai.
Bet jau buvo –
Būtasis kartinis.